1 lentelė. Vidutinė teismo paskirtos ir realiai atliktos terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmė bei paskirtų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai pagal atskiras nusikalstamas veikas Lietuvoje 1999 – 2007 m.⁹ 

    G.Sakalauskas atkreipia dėmesį, kad beveik 40% įkalintųjų asmenų Lietuvoje 2007m. atliko ilgesnę nei 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Ir ši dalis net tris kartus viršijo Vokietijos lygį (ten tokių asmenų yra 13,3%)¹⁰.

    Nagrinėjant 1 lentelės duomenis, matyti, kad per 1999 - 2007 m. laikotarpį  vidutinė skiriama laisvės atėmimo trukmė padidėjo nuo 4m. 4 mėn. iki 5 m. 4 mėn. Nagrinėjant pagal nusikaltimų rūšis, laisvės atėmimo bausmės terminas už nužudymą padidėjo nuo 9 m. 3 mėn. iki 10 m. 11 mėn. Sumažėjo tik bausmės termino vidurkis už viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau tai yra teismo paskirtos bausmės. Realiai atliktų bausmių vidurkiai yra perpus mažesni. Tai reiškia, jog bausmės terminas sutrumpinamas ir nuteistieji asmenys paleidžiami anksčiau.

    Mėginant užčiuopti baudžiamosios politikos, o tiksliau jos padarinių, pokyčius, verta prisiminti, jog Lietuvoje nuo 2003 m. galioja nauji: baudžiamasis¹¹, baudžiamojo proceso¹² ir bausmių vykdymo¹³, kodeksai. Tačiau Baudžiamasis kodeksas bei Baudžiamojo proceso kodeksas jau buvo pakeisti daugiau nei po 10 kartų; Bausmių vykdymo kodeksas taip pat keistas ne vieną kartą. Reiškia, jog naujųjų įstatymų nuostatos dar nenusistovėjusios ir nuolat derinamos su praktika. Tokie dažni keitimai yra sąlygoti dviejų priežasčių: pirmoji - tai kintančios socialinės sąlygos ar ne visada praktikoje pritaikomos įstatymo nuostatos, o antroji - tai skuboti politikų sprendimai ir tinkamas padėties neįvertinimas.

    Nepaisant dažnų keitimų ir nuolatinio jo koregavimo, matyti, kad nuo 2003m., pradėjus veikti naujajam baudžiamajam kodeksui, laisvės atėmimo bausmės taikymas sumažėjo iki 30-36%.

    Taigi statistika rodo, jog Lietuvos baudžiamoji politika, nors lėtai, bet tampa labiau subalansuota ir įgauna humaniškesnį pobūdį. Laisvės atėmimas skiriamas mažesniam skaičiui nuteistųjų, suimtieji sudaro mažesnę kalinių dalį. Tačiau paskirtų laisvės atėmimo bausmių vidurkis išlieka pakankamai aukštas, nors jos vėliau sutrumpinamos.  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2. NUSIKALSTAMUMAS LIETUVOJE IR VALSTYBĖS POLITIKA NUSIKALTIMŲ PREVENCIJOS BEI KONTROLĖS SRITYJE

2.1. Nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje

 

    Radikalūs politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai išprovokavo dramatišką kriminogeninės situacijos pablogėjimą praktiškai visuose pokomunistiniuose kraštuose. Vidurio ir Rytų Europos regionas tapo tokiu pat kriminologinių tyrimų poligonu, kaip kadaise Čikaga 20 amžiaus pradžioje. Totalitarinė socialinė kontrolė turėjo būti kuo skubiau pakeista demokratine, ir pastaroji turėjo ne tik teoriškai, bet praktiškai įrodyti savo pranašumą. Šiandien Baltijos valstybių kriminogeninė būklė nėra tokia dramatiška, kokia ji buvo dar prieš 20 metų, žymiai stabilesnė ir politinė bei socialinė situacija.

    2009 m. Lietuvoje užregistruotos 83 273 nusikalstamos veikos, iš jų 76 291 nusikaltimas ir 6 912 baudžiamųjų nusižengimų. 2008 m. – 78 060 nusikalstamų veikų, iš jų 71 972 nusikaltimai ir 6 088 baudžiamieji nusižengimai. Palyginti su 2008 m., nusikalstamumas augo 6,4 proc. (5 007 nusikalstamomis veikomis), palyginti su 2007 m., – augo 12,9 proc. (9 532 nusikalstamomis veikomis).

    Kitose Baltijos valstybėse 2009 m. užregistruota mažiau nusikalstamų veikų nei 2008 m.: Latvijos Respublikoje – 56 748, t. y. nusikalstamų veikų sumažėjo 1,3 proc., Estijos Respublikoje – 48 359, t. y. nusikalstamų veikų sumažėjo – 5,1 proc. 

2 pav. Nusikalstamumo dinamika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (Šaltinis - Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra¹⁴) 

    Nusikalstamų  veikų skaičius 2009 m. (skliausteliuose 2008 m. duomenys), tenkantis 100 tūkst. gyventojų: Lietuvoje – 2 492 (2 331), Latvijoje – 2 499 (2 530), Estijoje – 3 608 (3 780).

    Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. gruodžio mėn. Lietuvoje gyveno 3 366 194 gyventojai. 2009 m. gruodžio mėn. Lietuvoje gyveno 3 349 872 gyventojai. Trejus pastaruosius metus gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau padaromų nusikaltimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, didžiuosiuose miestuose auga. Bendras nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimas ir Lietuvos gyventojų mažėjimas lemia nusikalstamų veikų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičiaus padidėjimą visuose didžiuosiuose miestuose, tačiau vieninteliame Vilniaus mieste šis rodiklis, palyginti su 2008 m., sumažėjo 49 nusikalstamomis veikomis. 

 

2 lentelė. Nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, didžiausiuose Lietuvos miestuose (Šaltinis - Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra¹⁵) 

    Užregistruotų  nusikalstamų veikų skaičius mažėjo kai kuriuose miestuose: Vilniuje – 0,2 proc., Neringoje – 59,2 proc., ir rajonuose: Lazdijų – 21,2 proc., Molėtų – 18,2 proc., Pagėgiuose – 17,9 proc., tačiau žymiai padidėjo Birštone (61,7 proc.), Elektrėnuose (63,4 proc.), Druskininkuose (47,0 proc.), Trakų rajone (54,9 proc.) ir Jurbarko rajone (44,0 proc.).

    Pagal atskiras nusikalstamų veikų rūšis žymiausiai padaugėjo turtinių nusikalstamų veikų. Iš bendro padidėjusio nusikalstamų veikų skaičiaus didžiausią dalį sudaro nusikaltimai finansų sistemai (35,1 proc.), sukčiavimai (29,2 proc.), vagystės (22,8 proc.), nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, (7,1 proc.), dokumentų suklastojimas, jų panaudojimas ar realizavimas (5,3 proc.).

    2009 m. užregistruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bendras skaičius padidėjo 21,3 proc., ypač padaugėjo sukčiavimų įgyjant didelės vertės turtą, didelės vertės turto pasisavinimo ir iššvaistymo atvejų. 

3 lentelė. 2009 m. sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičiaus santykis 100 tūkst. gyventojų pagal apskritis (skliaustuose – 2008 m. duomenys) (Šaltinis - Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra¹⁶) 

    2009 m. užregistruota daugiau nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams: turto iššvaistymo – 122,2 proc., sukčiavimo – 47,6 proc., kreditinių sukčiavimų – 168,2 proc., netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo – 73,7 proc., apgaulingos apskaitos tvarkymo – 36,8 proc., kontrabandos – 26,8 proc., neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo atvejų – 71,9 proc.

    Panaudojant bankomatus įvykdytos 1 275 nusikalstamos veikos. Palyginti su 2008 m., tokių nusikalstamų veikų augimas sudaro 104,0 proc.; bankuose padarytos 776 nusikalstamos veikos, jų augimas sudaro 159,5 proc.

    Padaugėjo registruojamų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams: kyšininkavimo – 63,1 proc., papirkimo – 26,3 proc., piktnaudžiavimo – 15,7 proc.; taip pat nusikalstamų veikų dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais – 23,2 proc., neteisėtos narkotinių medžiagų apyvartos – 19,2 proc.

    2009 m. užregistruotos ir tiriamos 8 veikos (2008 m. – nebuvo), kvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso 249 straipsnį (nusikalstamas susivienijimas).

    Teigiama tendencija tai, kad užregistruotų nusikaltimų žmogaus gyvybei skaičius 2009 m. sumažėjo visose Baltijos valstybėse (skliausteliuose 2008 m. duomenys): Lietuvoje – 284 (333); Latvijoje – 110 (117), Estijoje – 95 (108).

    Nužudymų  skaičius Lietuvoje sumažėjo 14,5 proc. ir pasiekė itin žemą  1991 m. buvusį lygį. Daugiausia nužudymų padaroma miestuose, gyvenamosiose patalpose, panaudojant nešaunamuosius ginklus. Kaimo vietovėse įvykdyti 109 nužudymai. 2009 m. užregistruoti 3 naujagimių nužudymai.

3 pav. Nužudymų Lietuvoje dinamika 1990-2009 m. (Šaltinis - Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra¹⁷)

    2009 m. užregistruotų nusikalstamų veikų mažėjo dėl:

1. kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų (30,7 proc.);
2. nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (37,4 proc.);
3. turtinės žalos padarymo apgaule (19,7 proc.), turto prievartavimo (19,6 proc.);
4. sunkių sveikatos sutrikdymų (12,7 proc.);
5. vaiko įtraukimo girtauti (10,0 proc.), seksualinio prievartavimo (2,1 proc.);
6. nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų (7,0 proc.);
7. nusikalstamų veikų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą (51,8 proc.),
8. nusikalstamų veikų, padarytų narkotinio, psichotropinio apsvaigimo būklėje (23,9 proc.).

    2009 m. 9,4 proc. mažiau užregistruota nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose (63 389), iš jų: miestuose užregistruota 76,2 proc. nusikalstamų veikų, kaimo vietovėse – 23,2 proc. (19 329). Nusikalstamų veikų skaičius miestuose, palyginti su 2008 m., padidėjo 5,4 proc., kaimo vietovėse – 9,8 proc.

    Vienkiemiuose užregistruotos 404 nusikalstamos veikos (1,5 proc. daugiau nei 2008 m.), tačiau svarbu, kad 2009 m. tokių nusikalstamų veikų ištyrimas padidėjo iki 52,0 proc. (210); 2008 m. ištirta 39,9 proc. tokių nusikalstamų veikų (159).

    Dažniausiai vienkiemiuose užregistruota vagysčių: 2009 m. – 229, 2008 m. – 266.

    Nusikalstamų  veikų atskleidimas yra vienas pagrindinių svertų kontroliuojant nusikalstamumą ir siekiant įgyvendinti bausmės neišvengiamumo principą. Nuo 2004 m. nusikalstamų veikų ištyrimo procentas (nuo visų užregistruotų nusikalstamų veikų) nuosekliai didėjo, tačiau ištirtų veikų skaičius mažėjo iki 2007 m. lygio.

    2009 m. ištirtų nusikalstamų veikų absoliutus skaičius buvo 2 512 nusikalstamų veikų didesnis nei 2008 m. ir 3 994 nusikalstamomis veikomis didesnis nei 2007 m.

4 pav. 2004–2009 m. ištirtų nusikalstamų veikų absoliutūs skaičiai ir ištyrimo (proc.) dinamika (Šaltinis - Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra¹⁸) 

    2009 m. Lietuvoje nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 46 794 žmonės (1,2 proc. daugiau nei 2008 m.), iš jų: 18 975 moterys (padaugėjo 7,3 proc.) ir 27 819 vyrų (sumažėjo 2,6 proc.).

    Valstybės ekonomikos ir finansų problemos sąlygojo nusikalstamų veikų, tokių kaip: sukčiavimas, nusikaltimai finansų sistemai, netikrų pinigų arba vertybinių popierių pagaminimas, laikymas ar realizavimas, dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas, vagystės, skaičiaus didėjimą. Pastebimai padaugėjo išaiškintų neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo ir realizavimo atvejų.

    Nusikalstamumo duomenų analizė rodo, kad nuo 2008 m. antrojo pusmečio, kai pasirodė pirmieji ekonominės krizės požymiai, labiausiai padidėjo turtinių nusikaltimų skaičius. Užregistruotų įvykių, nusikalstamumo statistinių duomenų, išorinių ir vidinių ūkio krizės faktorių analizė leidžia daryti išvadą, kad ir toliau daugės turtinių ir smurtinių nusikaltimų (plėšimai ir vagystės iš butų, bankų, kitų kreditinių įstaigų, parduotuvių ir kitų vietų, ekonominio pobūdžio nusikaltimai, akcizais neapmokestinamų prekių nelegali apyvarta, kontrabanda, nusikaltimai finansams, netikrų pinigų, vertybinių popierių, mokėjimo instrumentų gaminimas, sukčiavimai ekonomikos sferoje, organizuotas nusikalstamumas, turto prievartavimo atvejai, prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ginklais, žmonėmis, prostitucija).¹⁹

    Mokesčių  ir akcizų didėjimas skatina šešėlinės ekonomikos plėtrą. Smarkiai padidėję alkoholio ir kitų prekių akcizai skatina kontrabandą, o ekonominės krizės sukeltos socialinės problemos sukuria palankią dirvą narkomanijai ir alkoholizmui plisti, taip pat prostitucijos verslui plėstis. Nedarbas 2009 m. palietė visas žmonių grupes. Sunkiausia rasti darbą jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie neturi išsislavinimo. Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis²⁰, trečiąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 17,8 proc.. Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis trečiąjį 2010 m. ketvirtį buvo 35,5 proc. Ekonominė krizė, sukėlusi girtavimo, narkomanijos, prostitucijos plitimą, taip pat aukštas nedarbo lygis, skurdas ir didėjantis asocialių asmenų skaičius, neišvengiamai skatins buitinius nusikaltimus, vagystes, chuliganizmą, smurtą.

2.2. Teisiniai, socialiniai, ekonominiai ir organizaciniai nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programos pagrindai

 

    Sudėtinga kriminogeninė situacija Lietuvoje, šiuolaikinio nusikalstamumo kiekybiniai ir kokybiniai pakitimai, kovos su nusikalstamumu neefektyvumas sąlygojo nusikalstamumo kontrolės politikos formavimąsi prevencijos kryptimi. Nusikaltimų prevencija, jų priežasčių ir sąlygų šalinimo politika bei ideologija Lietuvos teisės, kriminologijos mokslo doktrinoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje²¹ laikoma strategine nusikalstamumo kontrolės kryptimi.

    Nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos įstatymų saugomos ir ginamos vertybės. Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų įstatymais saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą, be kita ko, nuo nusikalstamų kėsinimųsi.